PATVIRTINTA

Lietuvos jaunimo turizmo centro

direktoriaus 2011 m. vasario  d.

įsakymu Nr. VO-

ISTORINIS – KŪRYBINIS PROJEKTAS

„MANO AŠARA PASAULY NIEKADA NEIŠDŽIUS“

I.                   Informacija apie pareiškėją

Pavadinimas Lietuvos jaunimo turizmo centras

Adresas, pašto indeksas Filaretų g. 17, LT-01207 Vilnius

Telefonas (8 5) 215 45 85

Faksas (8 5) 212 01 49

El. paštas info@ljtc.lt

Organizacijos vadovo vardas, pavardė Vida Petrevičienė

Projekto vadovas Rūta Masiulytė, Lietuvos jaunimo turizmo centras, Vaikų socializacijos ir projektų koordinavimo skyriaus metodininkė, tel. (8 5) 215 43 19, faks. (8 5) 212 01 49, el. p. ruta.masiulyte@ljtc.lt

II.                Informacija apie projektą

Projekto pavadinimas „Mano ašara pasauly niekada neišdžius”

Projekto įgyvendinimo terminas: 2011 m. kovo 1 d. – birželio 30 d.

Projekto organizatorius: Lietuvos jaunimo turizmo centras

Projekto partneriai: Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

III.             Projekto aprašymas

Projekto kontekstas ir motyvacija

Tomas Mutis eilėraštį „Kadišas geto Miriam“, skirtą Miriam Maizel ir jos likimo seserims atminti, užbaigia eilutėmis: „Pelenai kužda maldos paskutinius žodžius: Mano ašara pasauly niekada neišdžius“. 2011 metais minime didžiųjų trėmimų ir holokausto 70-mečius. Šioms svarbioms Lietuvos valstybės datoms atminti ir įprasminti organizuojame istorinį – kūrybinį projektą „Mano ašara pasauly niekada neišdžius”.

1941 metų birželį buvo vykdomas didelių grupių gyventojų masinis trėmimas iš Sovietų Sąjungos užimtų teritorijų, tarp jų ir Lietuvos. Trėmimas buvo vykdomas atskiriant šeimos narius ir išvežant kelias dešimtis tūkstančių Lietuvos žmonių. Nepaprastai daug nekaltų mūsų tautiečių žuvo Sibiro platybėse. Lietuvių, gyvenusių lageriuose, dirbusių ir kovojusių dėl išlikimo, sąmonėje tremtis paliko ryškų pėdsaką, pakeitė ne vienos kartos lietuvių gyvenimą. Tremtinių išgyvenimus liudija pačių tremtinių atsiminimai, pasakojimai, išleistos knygos, sukurtos televizijos, radijo laidos ir filmai.

Holokaustas – sistemingas žydų genocidas (etninis valymas) buvo vykdomas Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu. 1941 m. viduryje ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, nacistai pirmiausiai naikino žydus – komunistus, tačiau netrukus pradėjo visuotinį žydų – vyrų, moterų, senelių, kūdikių – žudymą. Iš maždaug 200 000 žydų, gyvenusių dabartinėje Lietuvos teritorijoje, tik 6 procentai pergyveno holokaustą. Žydai traukiniais buvo gabenami į naikinimo stovyklas, įkurtas okupuotoje Lenkijos teritorijoje. Jose žmones nuodijo dujų kamerose, o lavonus degino krematoriumuose. Lietuvoje vyko ir žydų teisių bei turto atėmimas, ir suvarymas į getus, ir fizinis naikinimas. Dauguma Lietuvos žydų buvo sušaudyti netoli savo gimtųjų vietų. Į Lietuvos žydų persekiojimą naciams pavyko įtraukti santykinai daug vietos gyventojų. Holokaustas sugriovė taikų ir ramų žydų gyvenimą, paliko neišdildomą žymę tiek žydų, tiek kitų jį išgyvenusių tautų žmonėms.

Praėjus 70 metų po didžiųjų trėmimų ir holokausto, nusikaltimai, įvykdyti lietuviams ir žydams Lietuvoje ir už jos ribų, negali būti užmiršti, jiems nėra jokio pateisinimo. Patirtomis kančiomis lietuviai yra panašūs su žydais. Ir lietuviai, ir žydai istorinių nusikaltimų metu neteko tautos šviesuolių, su šiais žmonėmis išnyko galingas intelektualinis potencialas.

Projekto organizatoriai tikisi, kad šis projektas padės Lietuvos mokiniams artimiau suprasti didžiųjų trėmimų ir holokausto tragedijas, padės geriau susipažinti su žydų gyvenimu ir kultūra Lietuvoje, sąžiningai įvertinti istorijos įvykius. Negalime užmiršti tautas ištikusių tragedijų, todėl susivienykime ir pajuskime tą bendrumo jausmą, ugdykime pilietiškumą ir toleranciją. Šis projektas kviečia visus Lietuvos mokinius kartoti vardus tų žmonių, kuriuos norėta sunaikinti dvasiškai ir fiziškai,  drąsiai bandyti pažvelgti į tragišką mūsų bendros istorijos laikotarpį.

Projekto tikslai ir uždaviniai

    Įprasminti Lietuvos valstybei reikšmingų tragiškų istorijos įvykių sukaktis – didžiųjų trėmimų ir holokausto 70-mečius.

    Ugdyti mokinių pilietiškumą, toleranciją, savišvietą, lavinti kūrybinius, meninius gebėjimus ir šių įvykių istorinės svarbos suvokimą.

    Sudaryti mokiniams sąlygas domėtis ir giliau pažinti lietuvių ir žydų tautų gyvenimą, istoriją, kultūrą, išreikšti savo mintis, požiūrį, kodėl jie buvo kitokie tremtyje, holokausto metu.

    Skatinti jaunimo užimtumą, iniciatyvumą, veiklumą, ugdyti socialinius įgūdžius.

Laukiami rezultatai

    Atsiminimų konkursas „Mano ašara pasauly niekada neišdžius“.

    Rašinių konkursas „Jie buvo kitokie nei mes“.

    Grafikos darbų konkursas „Amžinai gyva praeitis“.

    Baigiamoji šventė, kurios metu vyks konkursų aptarimas, geriausių darbų autorių apdovanojimas, darbų paroda.

    Edukaciniai užsiėmimai ir dokumentinių filmų peržiūra Genocido aukų muziejuje Vilniuje.

    Grafikos darbų paroda.

Veiklos programa

Lietuvos jaunimo turizmo centras, organizuodamas istorinį – kūrybinį projektą „Mano ašara pasauly niekada neišdžius”, kviečia dalyvauti Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių ir neformalaus ugdymo mokyklų 5-12 klasių mokinius. Informacija apie projektą skelbiama Lietuvos jaunimo turizmo centro interneto svetainėje www.ljtc.lt, informaciniame leidinyje „Švietimo naujienos“.

5 – 12 klasių mokiniai, pageidaujantys dalyvauti atsiminimų konkurse „Mano ašara pasauly niekada neišdžius“ pateikia žmonių, gimusių, gyvenusių tremtyje, patyrusių holokaustą, tautos šviesuolių, kuriuos norėta sunaikinti dvasiškai ir fiziškai, žuvusių giminaičių, draugų, kaimynų, pažįstamų atsiminimus, išgyvenimus apie tremtį ar holokaustą Lietuvoje. Darbas turi fiksuoti konkrečius įvykius, faktus, datas, vietoves, vadovautis istoriniais šaltiniais. Darbų autoriais gali būti pavieniai mokiniai arba 2-3 mokinių grupės.

7 – 12 klasių mokiniai, pageidaujantys dalyvauti rašinių konkurse „Jie buvo kitokie nei mes“, pateikia rašinį. Rekomenduojamos rašinių temos:

    Lietuvių ir žydų asmenybės, visuomenės veikėjai;

    Lietuvių ir žydų patriotizmas;

    Lietuvių ir žydų talentai;

    Lietuvių ir žydų kultūra, religija ir tradicijos;

    Kas jie buvo: stebėtojai, gelbėtojai ar nusikaltimo dalyviai?

Dalyviai savo nuožiūra gali pasirinkti arba patys susikurti potemę, konkretizuojančią bendrą konkurso temą. Rašinys turi fiksuoti konkrečius faktus, datas, vietoves, vadovautis istoriniais šaltiniais. Rašinių autoriais gali būti tik pavieniai mokiniai.

5 – 12 klasių mokiniai, pageidaujantys dalyvauti grafikos darbų konkurse „Amžinai gyva praeitis“, pateikia grafikos darbą. Mokinys ant ne didesnio negu A2 ir ne mažesnio negu A5 formato popieriaus lapo grafikos technika, išskyrus kompiuterinę grafiką, kuria grafikos darbus. Piešinys gali būti kuriamas pieštuku, plunksna, tušu, anglimi, sangvinu ant popieriaus, arba jo atvirkščias vaizdas raižomas kaltu, raižikliu, peiliu, graviravimo adata medinėse, metalinėse, akmeninėse plokštėse (klišėse), iš kurių spausdinami lakštai. Gali būti taikomi įvairūs spausdinimo būdai. Darbuose gali būti vaizduojamos tremties, holokausto scenos, masinis gyventojų trėmimas, kasdienio gyvenimo veikla lageriuose, lietuvių ir žydų asmenybės, visuomenės veikėjai, lietuvių ir žydų kultūra, religija ir tradicijos ar kt. Vienas mokinys konkursui gali pateikti ne daugiau kaip tris grafikos darbus. Darbų autoriais gali būti tik pavieniai mokiniai.

Darbai, nurodant konkurso pavadinimą, pateikiami iki 2011 m. gegužės 5 d. Lietuvos jaunimo turizmo centrui (istoriniam – kūrybiniam projektui „Mano ašara pasauly niekada neišdžius“, Filaretų g. 17, LT-01207 Vilnius). Siunčiant darbus paštu, paskutinė pašto spaudo siuntimo data turi būti 2011 m. gegužės 2 d.

Kiekvienas projekto konkursas vykdomas pagal konkretaus konkurso nuostatus, kurie skelbiami Centro interneto svetainėje www.ljtc.lt. Konkursų koordinatorė – metodininkė Rūta Masiulytė, tel.   (8 5) 2154319, el. paštas ruta.masiulyte@ljtc.lt.

Konkursų darbai mokiniams nebus grąžinami. Projekto organizatoriai pasilieka teisę darbus publikuoti ir reprodukuoti. Autorių sutikimu su šiomis sąlygomis laikomas mokinių dalyvavimas projekte.

2011 m. gegužės 18 d. konkurso nugalėtojai ir geriausių darbų autoriai bus kviečiami dalyvauti projekto baigiamojoje šventėje, kuri vyks Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre. Į šventę bus pakviesti garbingi svečiai. Šventės metu vyks darbų paroda, konkursų aptarimas ir nugalėtojų apdovanojimas. Po šventės Genocido aukų muziejuje Vilniuje bus organizuojami edukaciniai užsiėmimai ir dokumentinių filmų peržiūra (pagal amžiaus grupes).

2011 m. birželio mėnesį planuojama surengti grafikos darbų parodą, skirtą tragiškiems įvykiams atminti (minint birželio 14 dieną – Gedulo ir vilties dieną).

Apdovanojimas

Istorinio – kūrybinio projekto „Mano ašara pasauly niekada neišdžius” konkursų nugalėtojai bus apdovanoti atminimo dovanomis, Lietuvos jaunimo turizmo centro diplomais, kiti konkurso dalyviai ir darbų vadovai – padėkomis.