Pirmoji stotelė buvo prie mūsų tautos tautinės giesmės autoriaus – Vinco Kudirkos klėtelės. Muziejaus direktorius papasakojo apie jo gyvenimą ir visuomeninę veiklą. Toliau autobusas riedėjo link Paežerių dvaro. Mus čia sutiko muziejaus direktorius Antanas Žilinskas. Jis mus mintimis nukėlė į 18 amžių, papasakojo, kad rūmų projekto autorius – Martynas Knakfusas, klasicizmo architektūros pradininkas Lietuvoje. Dvaro interjeras įrengtas įrengtas 19 amžiuje. Romantizmo bruožų oficina pastatyta 19 amžiaus pirmoje pusėje, o Belvederio bokštas yra neogotinio stiliaus – 17 metrų aukščio. Nuostabusis parkas ir sodas 12 hektarų. Į pietvakarius nuo oficinos stovi raudonų plytų, akmenų ir mūro ūkiniai pastatai: arklidė, spirito varykla, ledainė ir kiaulidė. 18 amžiuje Paežeriai priklausė stambiems magnatams – Raudondvario Zabieloms.

Po pietų pasiekėme Alvitą. Prie posūkio į poetės gimtinę gražus koplystulpis, daug pasakantis paminklas. Myli lietuviai poetę – juk niekas nenuneigs jos begalinio talento. Mus sutiko besišypsanti sodybos šeimininkė Laimutė. Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, į poetės gimtinę sugrįžo jos sūnus su šeima. Saulius ir Laima Bučai darnoje gyveno 40 metų, užaugino 6 vaikus. Poetės sūnui 2007 metais mirus, sodyboje šeimininkauja meninės prigimties marti Laimutė su sūnumi. Sodyboje išlikęs tik raudonų plytų tvartas ir svirnas, didelis sodas, daug medžių. Gaila, bet gimtojo namo išlikę tik pamatai. Šalia jų paminklinis akmuo su užrašu, jog čia gimė Salomėja Nėris. Poetę mena vaisius tebevedanti „miegančioji“ obelis. Visai šalia – apdainuota Širvinta ir pievos, kuriomis vaikščiojo poetė. O netoliese – ir Kazio Bradūno ir Juozo Tysliavos gimtieji namai. Laimutė mus pavaišino medumi, papasakojo apie poetę, o mes pasukome iš sodybos, kai saulė ritinėjosi Kiršų miestelio medžių viršūnėse.

Kita stotelė – Ožkabaliai. Bartninkų kaime pristatoma Jono Basanavičiaus gimtinė – tai XIX–XX amžiaus pasiturinčio Suvalkijos ūkininko vienkiemio sodyba su tradiciniais gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais. Atstatytame name eksponuojami baldai, interjero detalės, tekstilė. Ekspozicijoje yra Jonui Basanavičiui priklausiusių daiktų. Dviejų dalių klėtyje su prieklėčiu buvo galima apžiūrėti namų apyvokos daiktus. Ūkiniuose pastatuose įrengtos dvi parodų salės ir erdvi edukacinė klasė. Jono Basanavičiaus gimtinę supa Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas.

40 hektarų plote auga apie 8 000 ąžuolų. Pirmosios dienos pabaigoje gėrėjomis Vištyčio ežeru ir nuostabia jo panorama.

Antrą dieną aplankėme lietuviškąją Lenkijos dalį – Punską ir Seinus.

Punsko merijoje mus sutiko viršaitis Vytautas. Jis ir Katedros klebonas tapo gidais po šio miesto istorines vietas. Aplankėme Katedrą, Punsko mokyklą – licėjų. Išgirdome, kaip mokosi Lenkijoje lietuviai. Smagu, kad visur girdėjome lietuviškai šnekant. Viršaitis vaikams į kelionę įdėjo krepšį lenkiškų saldainių ir palinkėjo gero kelio.

Autobusas riedėjo Lenkijos keliais link Seinų. Aplankėme Katedrą, kurioje mišias laikė poetas Antanas Baranauskas. Pasimeldėme prie jo kapo.

Kauno Šančių vidurinės mokyklos mokiniai