Konferencija „Tautiškumo problemos globalėjančiame pasaulyje“ (2010 m. lapkričio 17 d.) Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose

Eugenijus Urbonas

Lietuvos maironiečių draugija įkurta Sąjūdžio dvasioje 1989 m. spalio 28 d. Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Nuo draugijos įkūrimo centras – Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija. Draugijos devizas – Maironio žodžiai „Paimsme arklą, knygą, lyrą / Ir eisim Lietuvos keliu“. Draugijos veiklos dvi pagrindinės kryptys: Maironio gyvenimo ir kūrybos reikšmė, savos kūrybos skatinimas ir pažintis su tautos istorija, praeitimi, viena svarbiausių Maironio kūrybos temų. Tie klausimai buvo aptarti Maironio gimnazijoje spalio 22 d.

Nuo 120 mokinių per 20 metų draugija išaugo iki 2500 mokinių visose Lietuvos apskrityse. Tūkstančiai vaikų draugijos veikloje ugdėsi lietuvybės jausmą kūrybos konkursuose, ekskursijose po Lietuvą ir po su LDK susijusias žemes (Baltarusiją, Ukrainą, Punsko–Seinų kraštą, Žalgirio mūšio vietą, Livonijos ordino pilis, iš kurių buvo puolama Lietuva – tai didingos Lietuvos žemių istorijos paveldas, kuris ugdė patriotizmo jausmus, pagarbą Lietuvos praeičiai).

Per daugiau kaip 20 metų veiklos laikotarpį nusistovėjo pagrindinės draugijos tradicijos, kurias norėtume apžvelgti. Vasario pradžioje Vilniaus universiteto Vinco Krėvės auditorijoje vyksta mokslinės konferencijos, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, jų temos skirtos Maironio kūrybai, baltų gentims, Vilniaus istorijai. Šių metų pavasarį konferencijos tema buvo Maironio žodžiai „Tu jį nors atmint ar atminsi kada, Tu, jo numylėta Tėvyne“, o dabar vasario mėnesiui moksleiviai rašo apie jaunimui skirtą poemą „Jaunoji Lietuva“. Darbus vertina universiteto Filologijos fakulteto dėstytojai, mus remia dekanas Antanas Smetona. Geriausi pranešimai spausdinami draugijos laikraštyje „Sandrava“, kurio elektroninę versiją skaito per 5000 užsienio lietuvių (p. Algirdo Aušros globojamoje svetainėje www.elibrary.lt).

Antras tradicinis renginys – pavasarį, balandžio 23 d., Jurginių šventės vis kitame rajone, kad maironiečiai plačiau susipažintų su Lietuva. Per Jurgines populiarus savos kūrybos eilėraščių konkursas „Pavasario balsai“ (laureatui premiją skiria prof. Vanda Zaborskaitė). Tokios šventės vyko Vilkaviškyje ir dr. Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose, kur susirinko beveik 1100 maironiečių, Kaišiadorių r. Rumšiškių liaudies buities muziejuje, buvusioje žiemgalių žemėje Pakruojyje, Birštone ir kt.

Kita visuotinė draugijos šventė – Baltų vienybės diena. Valstybės 1000-mečiui skirtoje šventėje jotvingių žemėje Lazdijuose ir ant Rudaminos piliakalnio dalyvavo 1200 maironiečių. Šiemet jau sėlių krašte – Zarasuose – irgi per 600 moksleivių.

Vėlyvą rudenį (lapkričio mėn.) prieš Adventą draugijos atstovai suvažiuoja į Vilniaus Žemynos gimnaziją į meninio skaitymo ir dainuojamosios poezijos šventę-konkursą.

Kasmet spalio pabaigoje vyksta Maironio dienos Kauno Maironio gimnazijoje, aplankomas Maironio lietuvių literatūros muziejus, Kunigų seminarija, Vytauto paminklas Laisvės alėjoje, Maironio kapas prie Katedros papuošiamas gėlėmis.

Kuklios kūrybinės stovyklos buvo rengiamos vasarą Tauragnuose (Utenos r.), Melnragėje, Pažaislyje. Draugija yra išleidusi iš savo ekspedicijų mokinių ir mokytojų surinktą medžiagą – knygas „Punsko ir Seinų krašte“, „Tauragnuose“, „Panevėžio krašto mįslės ir skaičiuotės“, didelę knygą su dainų ir tarmiškų pasakojimų kompaktine plokštele „Iš Panevėžio krašto tautosakos“ (500 p.).

Pažintis su Lietuvos žeme, istorine praeitimi yra svarbi kiekvienam lietuviui, o bene gražiausiai Tėvynės meilės jausmus savo kūryboje išreiškė Maironis.

Šiais metais draugija labiausiai rūpinasi ateinančiu Maironio 150-mečiu (2012 m. lapkričio 2 d.). Kad neatsitiktų taip, pasak prof. Vytauto Landsbergio, likus trims mėnesiams Lietuva suskato ruoštis Valstybės atkūrimo 20-mečiui.

Praėjusioje konferencijoje VU priėmėme kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo vadovus su pasiūlymais atskiroms ministerijoms ir kitoms institucijoms ateinančiam Maironio 150-mečiui – pastatyti Maironiui ar jo kūrybai skulptūrą Vilniuje, išleisti visus Maironio raštus, šventinį „Pavasario balsų“ leidinį, Maironio parašytą istorijos knygelę „Apsakymai apie Lietuvos praeigą“, iš kurios beveik tris dešimtmečius mokėsi Lietuvos vaikai, pažymėti vietas ir bažnyčias, kurios susijusios su Maironio gyvenimu, Krekenavoje, kur Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno ir Lietuvai eiles kūrė Maironis, atstatyti sudegintą kleboniją, joje įrengti Maironiui skirtą ekspoziciją, svečių namus piligrimams, aukštiems dvasininkams iš kitų šalių, nes Krekenavos Žolinės atlaidai yra garsūs ne vien Lietuvoje, suvažiuoja 3000–4000 maldininkų. Juolab kad Krekenavos bažnyčia jau dabar yra Romos bažnyčios bazilikos filija, būsimoji bazilika. Praeityje Krekenava garsi ir tuo, kad 1409 metais ties Krekenava kėlėsi Rumbaudo vadovaujami Vytauto raiteliai į paramą žemaičių sukilimui, tai buvo viena iš Žalgirio mūšio ištakų. Dėkojame Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei, kuri pritarė ir perdavė mūsų jaunimo siūlymus Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, kuris paskatino ministerijas, žinybas jau dabar rūpintis ateinančiu Maironio 150-mečiu. Malonu, kad jau dabar Seimas patvirtino užsienio reikalų ministro Audronio Ažubalio siūlymą 2012 metus paskelbti Maironio metais Lietuvoje ir užsienio lietuvių bendruomenėse. Lietuvių kalbos institutas rengiasi išleisti dainų Maironio tekstais kompaktinę plokštelę. Kultūros ministerija jau parengė perspektyvinį Maironio 150-mečio pasirengimo planą ir numatė darbo grupę. Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas remia mūsų edukacinę programą „Maironio keliu į mokslą“ (deja, matyt, nesulauksime Švietimo ir mokslo ministerijos paramos). Renkama medžiaga knygelei-vadovui „Maironio keliu į mokslą“. Maironio kelio didelė dalis tęsiasi Kauno rajono Dubysos ir Nemuno pakrančių žemėje, o pradžia Raseinių rajono Pasandravio, Bernotų, Betygalos, Ariogalos kelias, kuriuo iki Nemuno tėvas arkliais veždavo būsimą poetą iki Nemuno, o toliau sūnus plaukdavo garlaiviu Tilžė–Kaunas. Čia pakelyje tarp Seredžiaus ir Vilkijos – Ringovės kaimas ir piliakalnis, prie kelio Ringovės urėdijos namelis, dar išlikęs nuo 1863 metų sukilimo, kuriame žandarai aptiko po pralaimėto mūšio laukiantį valties per Nemuną sukilėlių vadą kun. Antaną Mackevičių su adjutantais, kuris Kaune, Ožeškienės g. aikštėje, buvo pakartas suvarius žiūrėti minią, kad būtų įbauginta tautos laisvės siekianti Lietuva. Šitam Maironio kely tartum susipina dviejų tautos didžiavyrių keliai, nors A. Mackevičius žuvo, kai Maironiui buvo tik metukai. A. Mackevičius už laisvę kovojo ginklu, o Maironis savo patriotiškomis eilėmis. Reikia prisiminti, kad šių tautos didžiavyrių kelias tartum kryžiuojasi ir Krekenavoje, čia prieš sukilimą kunigavo A. Mackevičius, su Krekenavos ir Paberžės vyrais išėjęs į miškus kovoti su caro priespauda, o vėliau čia gyveno Maironis ir Lietuvai eiles kūrė. Nejaugi mūsų tauta užmiršo tuos žmones, kad ministerijos jų garbei nenori atstatyti Krekenavos klebonijos ir Ringovės urėdijos, kuriose būtų įrengtos moksleiviams ekspozicijos, pasakojančios apie tų vyrų nuopelnus lietuvių tautai. Negi tartum liūne dvasiškai paskendusi mūsų tauta užmiršo tuos žmones? Juk po 2012 metų ateis 2013 metai – didžiojo Lietuvos sukilimo metai, ir tai, ką mes padarysime dabar, tūkstančiai vaikų ir suaugusių galės ieškoti dvasios pakilimo šių didžiavyrių darbuose Lietuvai.