Senis ir jo varpa

Po 4—5 metų gal pereis prie tiesioginės sėjos, kai sėjama tiesiai į ražienas. Tuomet išniro sapno nuotrupos. O juk buvo ne diena, bet naktis.

NygaardRedagavo Dalia Kižlienė Viršelio dailininkas Zigmantas Butautis Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma ar būdu, viešai skelbti, taip pat padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais interneteišleisti ir versti, platinti jo originalą ar kopijas: parduoti, nuomoti, teikti panaudai ar kitaip perduoti nuosavybėn.

Draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais atgaminti, viešai skelbti ar padaryti visiems prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose. Sniego senis Tą dieną iškrito sniegas. Vienuoliktą ryto Oslo Riomerikės rajone iš bespalvio dangaus netikėtai pabiro milžiniškos snaigės ir kaip iš visatos nusileidęs šarvas padengė laukus, sklypus ir sodus.

... jo Viņa žēlastība paliek mūžīgi!

Jai toptelėjo, kad dienos šviesoje namai atrodo pasikeitę. Taip persimainę, kad vos nepravažiavo prie jo garažo vedančio keliuko. Nuspaudus stabdžio pedalą, automobilis slystelėjo, ir nuo galinės sėdynės pasigirdo atodūsis. Užpakalinio vaizdo veidrodėlyje pasirodė nepatenkintas sūnaus veidas. Priešais garažą, apsuptas baltumos, tamsavo didelis asfalto plotas, ir Sara suprato, kad čia stovėjo furgonas daiktams pervežti. Jai ; sugniaužė gerklę. Kad tik nebūtų atvykusi per vėlai.

• Ką gerti blogą erekciją
• Kaulinis senis ant geležinio kalno - maironieciudraugija.lt

Raktelį palieku spynelėje, kad galėtum klausytis radijo. Nesulaukusi atsakymo, ji išlipo, su savo slidžiais batais nutipeno iki durų, pro kurias jai teko tiek kartų įeiti ir išeiti, bet niekada — šitaip, tik ne vidury dienos, puikiai matomai visiems prašmatnaus vilų rajono smalsuoliams.

Vėlyvi senis ir jo varpa anaiptol neatrodė nekaltesni, bet ji kažkodėl manė, jog teisingiau žengti tokį žingsnį nusileidus tamsai. Sara girdėjo, kaip viduje sučirškia skambutis — lyg kamanė zvimbtų uogienės stiklainyje.

Jausdama, kaip dingsta paskutinė viltis, užmetė akį į kaimyninių namų langus. Šie nieko nebylojo, tik blyksėjo juosvų plikų obelų šakų, pilko dangaus ir balto kaip pienas gamtovaizdžio atspindžiais. Pagaliau už durų išgirdusi žingsnius, ji su palengvėjimu atsiduso.

Kitą akimirką jau buvo viduje, jo glėby. Tuo tarpu jo rankos keliavo gerai pažįstamomis niekada nepabostančiomis kūno linijomis.

Kai pasėjo, užaugo dvi varpos.

Daugiau nebedrįsti. Sara girdėjo, kaip į jo balsą įsirango senis ir jo varpa, o tuo metu jo ranka — tvirta, bet švelni — slysta strėnomis, palenda po sijono juosmeniu ir pėdkelnėmis. Jie prilygo įgudusių šokėjų porai, pažinojo kiekvieną partnerio judesį, žingsnį, kvėptelėjimą, ritmą.

Frases chave

Visų pirma — baltasis mylėjimasis. Tuomet — juodasis.

Anūkas Mindaugas prisimena, kaip vaikystėje jam buvo nuobodu skinti ramunėles, užtat dabar iš laukų parveža kviečio varpą — kad visi kartu nuspręstų, ar ji jau subrendusi. Trys Stankūnų kartos iš kairės : Juozo Stankūno sūnus Gintaras, jo sūnus Mindaugas, pats Juozas dažniausiai susitinka laukuose ir aptaria, kaip auga derlius.

Jo ranka perbraukė apsiaustą, po stora medžiaga ieškodama spenelio. Jo nepaliovė žavėję jos speneliai — vis prie jų apsistodavo. Gal todėl, kad pats jų neturėjo.

Ar žinojote, kad ekspertai išskiria net 20 penių tipų? - DELFI Gyvenimas

Ji linktelėjo ir pajuto, kaip skausmas tarsi geismo strėlė šauna galvon. Jos lytis jau vėrėsi jo pirštams, besiruošiantiems slystelėti vidun. Jo ranka akimirksniu sustingo. Kur jis dabar? Žinoma, kad darbe. Dabar susierzino ji. Vien dėl to, kad buvo paminėtas jos vyras, o jai buvo sunku apie tą žmogų ką nors pasakyti be susierzinimo.

Ir todėl, kad jos kūnas reikalavo jo dabar, tuojau pat. Sara Kvinesland atsegė jo kelnių užtrauktuką.

Prezidentė popiežiui Pranciškui dovanos Laisvės varpą | maironieciudraugija.lt

Kita ranka ji smarkiai skėlė jam antausį. Vyras sumišęs nužvelgė viešnią, o jo skruostą užliejo raudonis. Sara nusišypsojo, sučiupo jo tankius juodus plaukus ir prisitraukė jo veidą prie savojo. Prie veido moteris jautė jo alsavimą.

Šis plūdo karštais gūsiais. Ji vėl tvojo laisvąja ranka, o jo varpa jos delne didėjo. Jis stūmė kaskart vis smarkiau, bet viskas buvo baigta. Ji buvo bejausmė, kerai — išsisklaidę, įtampos senis ir jo varpa ir tebuvo galima jausti neviltį. Prarado jį. Dabar, gulėdama čia, ji prarado šį vyrą.

Visi tie ilgesio kupini metai, visos išverktos ašaros, beprotiški dalykai, kuriuos jis privertė ją padaryti. Nieko neduodamas mainais. Išskyrus viena. Jis atsistojo gale lovos ir paėmė ją, užmerkęs akis. Sara spoksojo jam į krūtinę.

Prarastas varpos jautrumas ji manė, kad tai keista, bet po kiek laiko pradėjo mėgautis vientisa balta oda, dengiančia krūtinės raumenis. Tai priminė senas skulptūras, kuriose speneliai nebuvo vaizduojami iš drovumo. Jo dejonės pagarsėjo. Ji žinojo, kad netrukus jis pašėlusiai užriks. Jai patiko ta dejonė.

Visada kupina nuostabos ir ekstazės, nutaisius beveik skausmingą veido išraišką, tarsi kaskart orgazmas viršytų didžiausius jo lūkesčius. Dabar ji laukė tik paskutinės aimanos, prikimusio atsisveikinimo šioje šaltoje miegamojo dėžėje, likusioje be paveikslų, užuolaidų ir kilimų. Nors norėjo dejuoti iš malonumo.

Sara užsimerkė. Bet dejonė nepasigirdo.

• Nemėgstu varpos
• Panevėžio rajono ūkiui diriguoja senelis ir anūkas

Vyras sustojo. Jo veido bruožai buvo iškreipti. Bet ne iš malonumo.

Kodėl žmogus Turi Didelę Varpą?

Ji krūptelėjo: — Kur? Langas buvo lovūgalyje, tiesiai jai virš galvos. Sara apsivertė, pajuto, kaip vyras atsitraukia jau suminkštėjęs. Langas buvo per aukštai, kad Sara galėtų pažvelgti pro jį iš ten, kur gulėjo. Ir per aukštai, kad kas nors galėtų stovėti lauke ir spoksoti vidun. Jau blėstančioje dienos šviesoje ji matė tik dvigubą ant lubų kabančios lempos atspindį.

Dr Pam pozicija vyrams dėl mažesnio dydžio: šuniškas stilius

Sara atsiklaupė. Atsikėlė ir pažvelgė į sodą. Ir štai, pistacijų erekcija pasirodė veidas. Ji nusijuokė garsiai, su palengvėjimu.

Veidas buvo baltas, su akimis ir burna iš juodų akmenėlių, veikiausiai nuo privažiavimo keliuko.

Rankos padarytos iš obelų šakelių. Ūmai juokas pavirto ašaromis, ji bejėgiškai sukūkčiojo, tada pajuto, kaip vyras ją apglėbia.

Ji kiek pabuvo. Kai Sara priėjo garažą, pamatė, kad prabėgo beveik keturiasdešimt minučių. Jis pažadėjo retkarčiais paskambinti. Visada mokėjo puikiai meluoti, čili erekcijai bent kartą ji dėl to džiaugėsi.

Nuorodos kopijavimas

Dar prieš pasiekdama automobilį, išvydo išbalusį berniuko veidą, spoksantį į ją nuo galinės sėdynės. Ji truktelėjo dureles ir, savo nuostabai, pamatė, kad šios užrakintos.

Sara pažvelgė į vaiką pro aprasojusius langus.

Tik jai pabeldus į stiklą, jis atidarė. Ji įsitaisė vairuotojo sėdynėje. Radijas buvo išjungtas, viduje kaulus stingdė šaltis. Automobilio raktelis gulėjo ant keleivio sėdynės. Moteris atsisuko į vaiką. Sūnus buvo išblyškęs, senis ir jo varpa lūpa virpėjo. Balse suskambo nežymi spigi išgąsčio gaidelė, kurios Sara nebuvo girdėjusi nuo to laiko, kai sūnus buvo mažas senis ir jo varpa įsispraudęs sėdėjo tarp jų priešais televizorių, rankomis užsidengęs akis. Dabar jo balsas ėmė keistis, berniukas nebeapkabindavo jos atsisveikindamas nakčiai, ėmė domėtis automobilių varikliais ir mergaitėmis.

Vieną dieną jis irgi sės į automobilį su viena iš panelių ir ją paliks. Variklis nesuburzgė, ir Sarą iš karto pagavo panika.

Ji ne visai suprato, ko išties išsigando. Spoksodama į priekinį stiklą vėl pasuko raktelį. Ar jau išsikrovė akumuliatorius? Berniukas atsiliepė, bet atsakymą nustelbė užsivedusio variklio riaumojimas. Sara perjungė pavarų svirtelę, tarsi staiga būtų prireikę nedelsiant iš čia išvažiuoti. Ratai sukosi minkštame drėgname ką tik iškritusiame sniege. Ji stipriau numynė akceleratorių, bet nepajudėjo iš vietos, o automobilio galas krypo į šoną.

Pagaliau, padangoms prasiskynus kelią iki šaligatvio, jie metėsi pirmyn ir išriedėjo į kelią.

Štai septyni dalykai, kuriuos reikia žinoti apie varpos dydį:

Ji įjungė radiją, padidino garsą, kad pripildytų šaltą saloną kitų garsų, ne vien tik savo balso. Žinių pranešėjas šimtąjį kartą per dieną perskaitė, kad šiąnakt Amerikos prezidento rinkimuose Ronaldas Reiganas nugalėjo Džimą Karterį. Berniukas vėl kažką pasakė, ir Sara pakėlė akis į veidrodėlį.

Vaikas pakartojo, bet ji vis tiek neišgirdo. Išjungė radiją ir pasuko link pagrindinio kelio ir upės, kurie kirto kraštovaizdį kaip dvi gedulingos juostos. Ir krūptelėjo suvokusi, kad jis pasilenkė priekin tarp sėdynių. Jo balsas jai prie ausies skambėjo kaip sausas švokštimas. Tarsi būtų svarbu, kad niekas kitas jų negirdėtų.