Senis su didžiuliu varpu
Tada Zackas nervingai klausosi, o Jennifer pasakoja jam apie tai, kaip ji negali nustoti apie jį galvoti ir koks jis mielas, skirtingai nei jos išgalvotas vyras. Bet kokiu atveju, apsilankę Sankt Peterburge, jausitės maloniai, kad ne veltui čia praleidote Kalėdas. Jis laimėjo Pulitzerio dailės premiją ir m.
Vladimiras Stasovas — rusų kultūros metraštininkas Vladimiras Stasovas — — žymus rusų kultūros veikėjas, muzikos ir dailės kritikas, labai plačios erudicijos žmogus. Jis apkeliavo visas Europos šalis, mokėjo daugelį Europos tautų kalbų.
Пътешественик във Времето от 2022 година е Предупредил Човечеството
Jis inicijavo daugelį rusų kompozitorių kūrinių. Tarp jų — pagal V. Stasovo libretą parašyta A. Stasovas didžiuojasi rusų muzikos laimėjimais, o savo darbų atsiradimą aiškina taip: Pas mus viską mėgstama atidėlioti, ypač tai, kas svarbiausia.
Prie šių dalykų aš priskiriu rusų žymiųjų žmonių biografijas. Musorgskis bendravo su žymiu rusų kompozitoriumi A. Pas jį rengiamuose muzikos vakarėliuose jis susipažino su C. Musorgskį pas M. Senis su didžiuliu varpu rašo: Balakirevui tuo metu buvo vos 20 metų, bet jis jau buvo naujo mažučio muzikinio būrelio galva.
Jo polinkiai ir kryptis jau buvo griežtai išryškėję.
Nors jis nebuvo ėjęs jokių kursų jokioje konservatorijoje ir nebuvo buvęs jokio profesoriaus rankose, jis buvo labai išsilavinęs, visai susiformavęs, pažiūromis į kitus muzikos kūrinius jis pasižymėjo tokiu jautrumu, tokia savarankiška ir teisinga kritiška jėga, kad nenoromis jo talentingi draugai turėjo pripažinti jo viršenybę ir eiti jo nurodoma kryptimi.
Balakirevas per 20 metų vadovavo savo paties įsteigtai nemokamai muzikos mokyklai, ji nuolatos buvo tikras rusų muzikos centras, atstovavęs geriausiems rusų muzikos interesams.
Jis pats viską sugalvodavo ir pats su dideliu įkarščiu ir meistriškumu diriguodavo koncertuose mokyklos orkestrui. Taigi jau trys bičiuliai kartu muzikavo, analizavo kūrinius bei patys kūrė.
Netrukus M. Musorgskis įsitikino, kad jo kelias — muzika. Jis ryžosi palikti Preobražensko pulką ir išeiti atsargon. Pasakoja A. Borodinas: Per mūsų pasivaikščiojimus atkakliai atkalbinėjau Musorgskį nuo jo pasiryžimo išeiti atsargon: aš jam sakiau, kad galėjo juk Lermontovas būti husarų kainininkas ir didelis poetas, nors reikėdavo budėti ir pulke, ir hauptvachtoje, dalyvauti sargybų pasikeitimuose ir paraduose.
Kai M. Musorgskis su A. Borodinu senis su didžiuliu varpu kurio laiko susitiko dar kartą, šis jau buvo gerokai išprusęs muzikoje. Prisipažinsiu, pareiškimą, kad norįs rimtai atsidėti muzikai, iš pradžių sutikau nepasitikėdamas, ir jis man atrodė lyg šioks toks pasigyrimas; širdyje truputį iš to šaipiausi, — tęsia A. Būrelio veiklą gyrė F. Vėliausiai prie sambūrio prisijungusiam A. Koks tai buvo kūrybinių jėgų pakilimas!